Straipsnio tikslas – parodyti, kaip skirtingos politinės filosofijos koncepcijos
apibūdina įtampą tarp demokratijos ir liberalizmo. Teigiama, kad politinio
liberalizmo koncepcijoje pabrėžiami formos, o ne turinio aspektai. Liberalizmo
raida, teikianti pirmenybę liberalizmo, o ne demokratijos idealams, atskleidžia
vienpusišką tendenciją. Pirmenybę teikiant individo teisėms, įtampa tarp liberalaus laisvės ir demokratinio lygybės idealų redukuojama į abstraktų lygių laisvių postulatą. Norint aiškiai skirti liberalizmo ir demokratijos įtakos sritis, svarbu grįžti prie filosofinių diskusijų prielaidų lygmeniu. Čia svarstomi klausimai lyginamuoju aspektu tęsia Alvydo Jokubaičio nagrinėtą liberalizmo ir demokratijos santykį kaip gilų konfliktą tarp dviejų skirtingų filosofijų bei raginimą skirti liberalizmo ir demokratijos įtakos sritis.