FILOSOFIJA IR LITERATŪRA: DVI SUSILIEJIMO KRYPTYS
Filosofija ir menas
Leo Luks
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2010.0.1346
PDF

Santrauka

Straipsnyje „Filosofijos ir literatūros susiliejimas nihilistiniame mąstyme“ (Problemos 2010, 77) rašiau, kad postmetafizinė filosofija turėtų suintensyvinti dialogą su literatūra ir galų gale su ja susilieti. Šiame straipsnyje siūlomos dvi galimos šio susiliejimo kryptys: 1) ribų tarp realybės ir išmonės išnykimas. Kartu su G. Vattimo atsisakę korespondentinės tiesos teorijos, prieisime prie išvados apie principinę galimybę bet kuriam naratyvui būti teisingam (angl. truthful). Nihilistiniam mąstymui būdingas silpnesnis realybės jausmas, skeptiškas požiūris į sveiko proto ar natūralistinę poziciją. Tokia situacija,
aprašyta Nietzsche’s, skirtį tarp realaus pasaulio ir net neįtikėtinų pasakų daro iš principo neįmanomą. Iš to plaukia keletas toli siekiančių epistemologinių ir etinių konsekvencijų. 2) Susiliedama su literatūra, nihilistinė filosofija ieško kalbos, galinčios artikuliuoti niekį, reprezentuoti tai, kas nereprezentuojama. Straipsnyje šis siekis analizuojamas pasitelkiant postmodernaus diskurso sąvokas – literatūros erdvė, nerimas. Remiamasi Maurice Blanchot, Rolando Barthe’o ir Jeano-François Lyotard’o kūriniais. Susiliedama su literatūra nihilistinė filosofija gali gyvuoti ir neturėdama ką pasakyti.
Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, hermeneutika, pramanytumas, niekis, postmodernus.

Philosophy and Literature: Two Lines of Fusion
Leo Luks

Summary
In the article “The Fusion of Philosophy and Literature in Nihilist Thought” (Problemos 2010, 77) I argued that post-metaphysical philosophy should intensify its dialogue with literature to the point of their eventual fusion. In this paper I will start from the conclusions of my previous article and will highlight two possible lines of this fusion:
1) The disappearance of the boundary between reality and fiction. Once we let go of the correspondence
theory of truth, as Vattimo recommends, we will arrive at the principled possibility of the truthfulness of any and all narratives. Nihilist thought is characterised by a weakened sense of reality, a renouncement of common sense and naturalism. This condition, described by Nietzsche,
where making a distinction between the real world and tall tales is impossible in principle, has several far-reaching epistemological and ethical consequences.
2) In its fusion with literature, nihilist thought seeks for a language to articulate the nothing, to represent the unrepresentable. In the paper I will analyse this pursuit by way of the concepts of postmodernity, the space of literature, and anxiety. I will draw on the views of Maurice Blanchot, Roland Barthes and Jean-François Lyotard.
By fusing with literature, nihilist philosophy can continue in a situation where it has nothing to say.
Keywords: nihilism, hermeneutics, fictionality, nothingness, postmodern.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.