GILLES’IS DELEUZE’AS: FILOSOFIJOS SAMPRATA
Būties teorija ir filosofija
Laura Junutytė
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2010.0.1904
PDF

Santrauka

Straipsnyje analizuojama prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze‘o filosofijos samprata, labiausiai eksplikuota viename iš paskutinių jo veikalų „Kas yra filosofija?“ Straipsnio tikslas yra aptikti pagrindinius šio mąstytojo filosofijos principus, padedančius apibrėžti jo suponuojamą filosofijos sampratą. Ji grindžiama apverčiant tradicinį transcendencijos ir imanencijos santykį, keičiant mąstymo sampratą ir uždavinį, o tai numato eksperimentuojantį, o ne interpretuojantį santykį su tikrove ir paneigia išankstinį filosofijos ryšį su tiesa. Straipsnyje analizuojama ir aptariama filosofijos sampratai būdinga mąstymo heterogeniškumo, įgalinančio filosofijos komunkaciją su kitomis mąstymo – meno ir mokslo – plotmėmis, problema. Teigiama, kad pagrindinis filosofijos tikslas yra naujumo radimosi sąlygų tyrimas ir naujų perspektyvų kūrimas. Šiam uždaviniui pagrįsti reikia kreiptis į plotmę, generuojančią duotybės sritį.
Pagrindiniai žodžiai: filosofija, imanencija, mąstymas, patirtis, naujumas.

Gilles Deleuze: the Concept of Philosophy
Laura Junutytė

Summary
The focus of this article lies on the concept of philosophy of Gilles Deleuze, mostly considered in the book What is Philosophy? The main purpose of the article was to extract the basic principles of the type of philosophy that shows its difference from the traditional concept of philosophy. The transformation of the concept of philosophy can be observed in the reversal of relation between transcendence and immanence as well as in the different kind of thought and the main purpose that it helds. It can also be seen in the different approach to reality, when reality is treated by means of experiment and not interpretation (this also denies philosophy’s pre-existent relation to truth). Eventually, the concept of philosophy is observed in the supposed heterogeneity of philosophy, since it always communicates with two different kinds of though, namely with art and science. So the nature of philosophy is defined as the inventing discipline and not the representing one. The main purpose of philosophy is to think over the conditions of the novelty and to invent the new perspectives. But it is possible only by appealing to the plane of immanence which generates our givenness.
Keywords: philosophy, immanence, thought, experience, novelty.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.