HEIDEGGERIO PRASMĖS SAMPRATA ARISTOTELIO FILOSOFINĖS MINTIES KONTEKSTE
Moralės filosofija
Aneta Rostovskytė
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2014.0.2921
PDF

Santrauka

Prasmės sąvoka yra sietina su XX a. susiformavusia vadinamąja egzistencializmo kryptimi, kurios pagrindinis svarstymų objektas yra gyvenimo prasmės klausimas. Šio straipsnio tikslas yra pateikti Heideggerio prasmės sampratos analitiką Aristotelio filosofijos kontekste. „Būtyje ir laike“ Heideggeris nurodo, kad jo pagrindinis tikslas yra naujai kelti būties prasmės klausimą tradicinės ontologijos kritikos kontekste. Teigiama, kad svarbiausias ir tradicinės ontologijos turinį geriausiai reprezentuojantis mąstytojas Heideggeriui yra Aristotelis, o Heideggerio egzistencinė prasmės interpretacija yra reakcija bei Aristotelio teleologijos ir etikos kritika.
Pagrindiniai žodžiai: Heideggeris, Aristotelis, prasmė, būtis, teleologija, egzistencija.

Heidegger’s Conception of Meaning in the Context of Aristotle’s Philosophical Thought
Aneta Rostovskytė

Abstract
The aim of this paper is to analyse Martin Heidegger’s conception of the meaning of Being against the background of Aristotle’s philosophical thought. In Being and Time Heidegger shows how this question of the meaning of Being should be thoroughly worked out in the light of the critique of the traditional ontology. The paper argues that for Heidegger the key thinker exemplifying the content of traditional ontology is Aristotle. Thus Heidegger’s philosophical interpretation of the meaning of the temporality of human existence is both reaction to and critique of Aristotelian teleology and ethics.
Keywords: Heidegger, Aristotle, meaning, Being, teleology, existence.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai