Indukcinis mokslo modelis ir R. Karnapo indukcinė logika
-
Evaldas Nekrašas
Publikuota 1975-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1975.15.5571
PDF

Reikšminiai žodžiai

indukcija
tikimybė
indukcinė logika
mokslo filosofija
metodologija

Kaip cituoti

Nekrašas E. (1975). Indukcinis mokslo modelis ir R. Karnapo indukcinė logika. Problemos, 15, 24-32. https://doi.org/10.15388/Problemos.1975.15.5571

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas indukcinis mokslo modelis, teigiantis, kad mokslo pagrindą sudaro stebimų daiktų ir reiškinių savybes aprašantys teiginiai, o mokslo teorijos yra priimamos todėl, kad jos yra induktyviai pagrįstos. Aptariamas genetinis ir metodologinis indukcijos aiškinimas. Analizuojamas indukcijos ir tikimybės ryšys, aptariama R. Carnapo indukcinė logika, kuri laikoma reikšmingiausia tikimybine indukcijos teorija, eksplikuojamos jos konstravimo prielaidos ir struktūra. Teigiama, kad indukcinė logika nėra ne tik universalių dėsnių, bet ir individualių hipotezių patvirtinimo teorija. Ji tėra formali loginė sistema, o ne metodologiškai reikšmingas realių moksle vartojamų patvirtinimo procedūrų modelis. Nagrinėjami indukcinio ir dedukcinio mokslo modelių skirtumai. Autorius daro išvadą, kad jei iš teorinių postulatų deduktyviai išvedami empiriškai patikrinami teiginiai pasirodo esą teisingi, tai tokį testo rezultatą galima vadinti indukciniu teorijos patvirtinimu, nežiūrint to, kad indukcinis mokslo modelis yra nepriimtinas, o jo rėmuose konstruojama indukcinės logikos sistema negali patvirtinimo procedūros adekvačiai aprašyti.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.