Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar įmanoma pateisinti žmogaus teisių egzistavimą nesiremiant metafizinėmis ir religinėmis žmogaus prigimties koncepcijomis. Aiškinamas moralės ir teisės, faktų ir vertybių, prigimtinės ir pozityvios teisės santykis. Teigiama, kad vienintelis teoriškai priimtinas žmogaus teisių pagrindas yra pozityvi moralė. Ši tezė eksplikuojama ir grindtiama kritiškai analizuojant galimus kontrargumentus.
