Indukcionizmo alternatyvos beieškant (K. Poperio mokslo filosofija) II

Santrauka

Straipsnio antrojoje dalyje nagrinėjamas Karlo Raimundo Popperio pliuralistinis realizmas, taip pat vadinamojo „trečiojo pasaulio“ autonomiškumo klausimas. Šis pasaulis yra objektyvizuotų problemų, teorijų, argumentų pasaulis. Trečiojo pasaulio esybės neturi būti suprantamos tik kaip sąmonės būsenų lingvistinės išraiškos ar kaip komunikacijos priemonės – jos egzistuoja nepriklausomai nuo antrojo pasaulio. Analizuojama šio filosofo tiesos samprata. Tiesos sąvoka atlieka reguliatyvinės idėjos vaidmenį: mes ieškome tiesos, bet niekada nežinome, ar mūsų teorijos yra teisingos. Aptariami vėlyvojo K. R. Popperio bei loginio empirizmo ir istorinės mokyklos filosofinių kocepcijų santykiai. Pabrėžiamas poperiškojo hipotetizmo artimumas skepticizmui. Tiek mokslo teorijos, tiek jų metodologiniai ir gnoseologiniai įvertinimai filosofui tėra hipotezės. Daroma išvada apie K. R. Popperio mokslo filosofijos eklektiškumą: jis bandė suderinti gnoseologinį optimizmą su skepticizmu, tiesos korespondencijos teoriją – su konvencionalizmu, empirizmą – su racionalizmu, sveiko proto požiūrį į tikrovę – su idealistine trečiojo pasaulio mistifikacija.