Žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos Vydūno filosofijoje bruožai
-
Vaclovas Bagdonavičius
Publikuota 2014-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1968.2.5730
PDF

Reikšminiai žodžiai

Lietuvos filosofija
Vydūnas
žmogus
žmoniškumas
filosofinė antropologija

Kaip cituoti

Bagdonavičius V. (2014) „Žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos Vydūno filosofijoje bruožai“, Problemos, 20, p. 109-119. doi: 10.15388/Problemos.1968.2.5730.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos ir jų vieta Vydūno filosofijoje, jo humanizmo objektyvios ir subjektyvios prielaidos. Teigiama, kad didžiausią dėmesį Vydūnas skyrė žmogaus sąmonei, dvasiai, kuri įgalina žmogų mąstyti ir kurti. Pasak Vydūno, žmogus pirmiausia yra atskiras individas, po to didelio kolektyvo – tautos – narys. Tauta yra savotiškas individas visoje žmonijoje, o ši yra pasaulio visumos komponentas. Žmogaus esmė glūdi ne kūne, bet savojo Aš, individualybės, suvokime. Vydūno tautos koncepcijoje svarbiausias dalykas yra kūrybos darbu besireiškiantis žmoniškumas. Pasak filosofo, tik būdamas tautos narys ir jai tarnaudamas, žmogus gali pasiekti aukščiausią žmoniškumą. Savo teorijas Vydūnas grindė žmogaus dvasine prigimtimi, išskiriančia jį iš kitų pasaulio objektų, įgalinančia sukurti grožio ir gėrio pasaulį. Dvasinė prigimtis kyla iš idealistiškai suvoktų kūrybinių galių.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.