Santrauka
Straipsnyje aptariamas mokslinio filosofijos istorijos tyrimo teorinių ir metodologinių principų, suformuluotų marksizmo-leninizmo pradininkų veikaluose, taikymas Baltarusijos ir Lietuvos filosofijos istorijos tyrimuose. Teigiama, kad remiantis šiais principais, reikia išnagrinėti nuo seniausių laikų išlikusius Baltarusijos ir Lietuvos rašytinius šaltinius ir įvairių mąstytojų kūrybą, kad būtų galima atkurti minties istoriją, jos vystymosi bendrus ir specifinius dėsningumus. Gimininės ir gentinės santvarkos religija savo demokratiškumu nebepatenkino besiformuojančios viešpataujančios feodalų klasės interesų ir buvo pakeista krikščionybe (Baltarusijoje – X a., o Lietuvoje – keturiais amžiais vėliau). Baltarusijos ir Lietuvos istorikai turėtų metodologiškai teisingai išspręsti tokį klausimą, kaip ištirti daugiau kaip 200 knygų, kurios buvo išleistos nuo knygų spausdinimo pradžios (XV a.) ir kurios buvo paplitusios visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Teigiama, kad filosofijos istorikai pasielgtų neteisingai, apeidami šioje literatūroje išdėstytas filosofines idėjas, atspindinčias tomistų, škotistų, realistų, nominalistų, averoistų, mistikų ir kitų krypčių tarpusavio kovas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija