Santrauka
Straipsnis skirtas neoscholastinės filosofijos diferenciacijai buržuazinėje Lietuvoje aptarti. Neoscholastinė filosofija Lietuvoje nebuvo originali (kaip ir daugelyje kitų šalių). Daugiausia buvo sekama žymių Vakarų Europos neoscholastų darbais. Daugiau originalumo buvo parodyta siekiant susintetinti tomizmą ir V. Solovjovo filosofines idėjas bei kuriant kultūros, tautos ir kitas koncepcijas. Buržuazinėje Lietuvoje neoscholastinę filosofiją galima skirstyti į dvi ryškesnes kryptis: neotomistinę ir neoaugustinistinę, arba spiritualistinę. Pagal užimtas pozicijas, atstovų kvalifikaciją, spaudos darbus pagrindinė vyraujanti neoscholastinės filosofijos kryptis buvo neotomizmas. Jo atsiradimas buržuazinėje Lietuvoje sutapo su neotomizmo raidos Vakarų Europoje antruoju laikotarpiu, kai jis buvo pakankamai išpopuliarėjęs, susikūrę pagrindiniai jo centrai. Neotomistinei krypčiai priklausė žymiausias neoscholastinės filosofijos atstovas Kauno universiteto profesorius S. Salkauskis. Spiritualistinė tendencija neoscholastikoje nebuvo vieninga, ji apėmė skirtingus filosofus, kuriuos jungė tik kai kurios bendros metodologinės pozicijos.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija