Santrauka
Straipsnyje analizuojama moralinė refleksija kaip svarbiausias asmenybės dorovinės kultūros elementas. Refleksija apibrėžiama kaip pokalbio su pačiu savimi procesas. Tai mąstymas, kurio metu reproduktyvios vaizduotės dėka galima girdėti patį save, tai kūrybinis, dialoginis mąstymas, siekiantis pagrįsti savo dorovinę poziciją. G.. Hegelis pabrėžė kultūrinį kuriamąjį refleksijos vaidmenį. Refleksija sukuria asmenybės dvasinio gyvenimo įtampą, kuri stimuliuoja dorovinį ir kultūrinį asmenybės vystymąsi. Tik per asmenybę praturtėja ir visuomenės kultūros dorovinis potencialas, todėl asmenybės dorovinės kultūros negalima laikyti tik auklėjimo ir asmenybės socializacijos rezultatu. Tai – dorovinio subrendimo, dorovinės išminties formavimosi ir dorovinio statuso įgijimo procesas. Kiekvienas samprotaujantis žmogus į pasaulį žiūri ypatingai, su principais, kurie stumia jį vertingų poelgių link. Etinė refleksija padeda suformuoti socialinių procesų ir elgesio vertinimo pasaulėžiūrinius principus.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija