Fakto problema istorijoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas fakto ir interpretacijos santykis istorijos moksle. Teigiama, kad empiristinė ir metafizinė metodologija sukūrė istorinių faktų kultą, o po to jo priešybę – nuostatą, kad istorinis faktas tėra istorinio mąstymo rezultatas. Pasisakydamas prieš moralizuojančiąją istoriją, L. Rankė laikė istoriko pareiga parodyti, kaip iš tikrųjų buvo, todėl rėmimasis faktine medžiaga yra teorijos teisingumo ir objektyvumo garantija. Faktai yra objektyvūs, nepriklausomi nuo istoriko sąmonės ar interpretacijos, juose slypi žinios apie tikrovę; tereikia juos surasti ir atskleisti. Interpretacija visada slepia savy subjektyvumo pavojų; jei pripažįstamas faktų primatas, išgelbstima istorija kaip mokslas, teikiantis objektyvių žinių, bet istoriko vaidmuo tada labai menkas. Jei pirmenybę suteikiame istorikui, jo teorinei ir socialinei nuostatai, tai paneigiama istorija, kaip objektyvus mokslas. Taip pat negalima priešpriešinti istorijos kitiems mokslams, nes tik šiame moksle socialinė praktika ir socialinė veikla yra itin svarbūs.