Santrauka
Straipsnis skirtas grožio sampratai J. F. Schillerio filosofijoje. Svarbiausios filosofo estetinės koncepcijos sąvokos – „žaidimas“ ir „regimybė“, jomis siekiama apibūdinti meno, kaip pagrindinio grožio objekto, specifiką. Estetinis žaidimas yra laisva visų žmogaus kūrybinių galių ir sugebėjimų išraiška. Meno grožis – tai ne gyvenimo pakartojimas, ne realios tikrovės objektų natūralistinis kopijavimas, o tam tikra žaidimo rūšis, kuri idealizuotai, o ne natūralistiškai atkuria gyvenimą. Grožis yra dialektinė dviejų priešybių – objektyvumo ir subjektyvumo – vienybė. Estetinė regimybė užima tarpinę padėtį tarp jutimiškumo ir loginio mąstymo. Estetinė žmogaus nuostata visapusiškai apima žmogaus prigimtį, skatindama visas žmogaus prigimties funkcijas. Grožis, kaip estetinis žaidimas, kaip regimybė, sukurta šiame žaidime, yra vienintelis būdas įveikti tragišką žmogaus būties susikaldymą ir jos netobulumą. Estetinis auklėjimas sudaro prielaidas realiam, objektyviam jutiminio ir moralinio prado susijungimui. Gamtinio ir dvasinio prado vienybė pasiekiama realiai, kai žmogus tampa estetiniu žmogumi, vientisa asmenybe.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai