Santrauka
Straipsnyje analizuojamas socialinio pažinimo problemos natūralistinis sprendimo variantas pozityviizmo filosofų ir sociologų A. Comte‘o ir H. Spencerio veikaluose. Natūralistiniame visuomenės pažinimo problemų aiškinime socialinio mokslo objektas traktuojamas taip pat kaip ir gamtos pažinimo objektas. Subjektyvumo aspektas ignoruojamas todėl, kad būtų galima pasiekti socialinio pažinimo vertybinio neutralumo ir gryno objektyvumo, t. y. gamtamoksliškumo. Pozityvistinė sociologijos metodologija neadekvati istorijos, kaip interesais bei prasmėmis išreikšto kultūros proceso, prigimčiai. Pozityvistinė sociologija pajėgi tik empiriškai konstatuoti ir aprašyti žmonių visuomenės gyvenimo faktus, bet ji nepajėgi teoriškai rekonstruoti socialinio gyvenimo bendrųjų principų bei dėsningumų. Visuomenės gyvenimo natūralizavimas atveda pozityvizmą prie gnoseologinio aspekto, teoriškai reflektuojant šį gyvenimą, suabsoliutinimo, o tai, savo ruožtu, yra prielaida ne tik idealizuotai socialinio gyvenimo vizijai, bet ir totalitariškoms jo organizavimo nuostatoms atsirasti.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai