Santrauka
Straipsnyje teigiama, kad prieš keturis šimtus metų R. Descartes‘o pasiūlytas principas cogito ergo sum yra svarstomas iki šiol ir bus nagrinėjamas ateityje. Keliamas klausimas, ar žmogus kaip dvasinė būtybė yra realus, ar jo prigimtis dvejopa – materiali ir dvasinė? Teigiama, kad žmogus nėra materiali būtybė (materialus žmogaus kūnas). Terminai „žmogus“ ir „kūnas“ nėra sinonimai. Žmogus yra tikroviškas tik kaip mąstanti būtybė, o kūnas yra tik jutiminis reiškinys (biologinis lygmuo). Teigdamas protą esant esmine žmogaus savybe, R. Descartes iš to kildina pažinimo, t. y. mokslo, laimėjimus, kurie turi taikomosios, praktinės reikšmės žmonių gyvenimui. Straipsnio autoriaus teigimu, argumentai, pagrindžiantys žmogaus materialiąją esmę yra negalimi, nes pats argumentas turi būti traktuojamas kaip gamtinis reiškinys. Net ir teigdami priešingai nei R. Descartes – „nemąstau, bet vis vien esu“ – pripažintume esantys mąstantys individai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vytautas Pivorius,
Edmundas Krakauskas,
R. Dabkus,
Naujos disertacijos
,
Problemos: T 20 (1977): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Žvilgsnis į dorovės aiškinimų raidą
,
Problemos: T 29 (1983): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Filosofų veiklos baruose
,
Problemos: T 18 (1976): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Respublikinė konferencija Kaune
,
Problemos: T 1 (1968): Problemos