Santrauka
Straipsnyje analizuojami asmenybės sampratos E. Husserlio filosofijoje santykiai su naujųjų laikų racionalistinės filosofijos principais. Šis filosofas iškėlė transcendentalinio-fenomenologinio žmonijos atsinaujinimo programą, kurios pagrindinė idėja – asmenybės metafizinis, teleologinis būtinumas kaip neredukuojamas bet kurios prasmės funkcionavimo faktorius. E. Husserlis akcentavo, kad sąmonės natūralus tiesioginis kūrybiškumas žymiai pranoksta bet kokią konceptualizuotą pasaulio suvokimo formą savo turiningumu, prasminių ryšių ir proporcijų galimybėmis. Susiformavo universalus žmogaus dvasinės būties sampratos metodologinis topologinis karkasas, kuriuo reiškiama mintis, kad kiekvienas žmogaus dvasinio aktyvumo būdas remiasi natūraliu sąmonės ontologiniu supratimo pagrindu. Pabrėžiami E. Husserlio fenomenologijos ir asmenybės problemos formulavimo egzistencinėje ontologijoje (J.-P. Sartre, M. Merleau-Ponty) gilūs teoriniai metodologiniai ryšiai: ši ontologija plėtojo sąmonės egzistencinę analizę. M. Merleau- Ponty specifine forma eksplikavo E. Husserlio topologinį asmenybės užsiangažavimo modelį, iškėlė prasmės išraiškos natūralaus problemtiškumo momentą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija