Tikrumas ir tikimybė, arba probabilizmo tapsmas
-
Evaldas Nekrašas
Publikuota 1987-04-04
https://doi.org/10.15388/Problemos.1987.0.7205
PDF

Reikšminiai žodžiai

Tikimybė
probabilizmas
metodologija
mokslo filosofija
žinojimas

Kaip cituoti

Nekrašas E. (1987). Tikrumas ir tikimybė, arba probabilizmo tapsmas. Problemos, 36, 14-24. https://doi.org/10.15388/Problemos.1987.0.7205

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas probabilistinės mokslo filosofijos formavimosi pradinis etapas – nuo Karneado iki XX a. pradžios. Probabilizmas yra požiūris, kad mūsų žinios apie pasaulį yra ne absoliučiai tikros, patikimos, o tik tikėtinos. Parodoma, kad filosofinėje tradicijoje vyraujančios patikimo žinojimo ir tikėtinos nuomonės priešpriešos fone formavosi ir stiprėjo idėja apie mokslinio žinojimo tikimybinį vertinimą. Tiriamos šios idėjos pasireiškimo įvairios formos skirtingose epochose, nagrinėjami veiksniai, XX a. nulėmę epistemologinio absoliutizmo žlugimą. Ilgą laiką tikimybiniai aprašymai buvo traktuojami kaip mokslinių žinių surogatas. Padėtis pakito suformulavus statistinę tikimybės interpretaciją: susiejus tikimybę su įvykio dažniu, tikimybiniams dėsniams ir teorijoms reikėjo teikti objektyvaus žinojimo statusą. Tikimybinėmis reikėjo vadinti ne tik problemiškas žinias (vertinamas tikimybės terminais), bet ir statistines žinias (reiškiamas tikimybės terminais). I. Newtono mechanikos (laikytos absoliučiai tikro žinojimo viršūne) likimas parodė, kad jokiomis aplinkybėmis neperžiūrimas, apodiktiškas, absoliučiai tikras sintetinis žinojimas tėra iliuzija.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.