Iano Hackingo istorinės ontologijos ir Michelio Foucault genealogijos sąsajos
Ontologija ir epistemologija
Marius Markuckas
Publikuota 2016-04-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2016.89.9885
PDF

Reikšminiai žodžiai

Hackingas
istorinė ontologija
žmogiškosios rūšys
Foucault
genealogija

Santrauka

Straipsnyje pristatomas Iano Hackingo išplėtotas socialinio pažinimo metodas – istorinė ontologija – kartu aptariant svarbiausius šio metodo idėjinius šaltinius. Didžiausias dėmesys telkiamas į Hackingo istorinės ontologijos ir Foucault genealogijos sąsajų aptarimą. Parodoma, jog, nepaisant reikš­mingos Foucault teorinės įtakos Hackingo mąstymui fakto, vis dėlto tarp istorinę ontologiją ir genealogi­ją grindžiančių požiūrių į istoriją kaip socialinės tikrovės konstravimo lauką ir jos esaties modusą esama ryškių skirtumų. Daroma išvada, jog istorinėje ontologijoje „kalbos žaidimų“, o ne „galios žaidimų“, kaip genealogijos atveju, pripažinimas socialinės tikrovės konstituavimo mechanizmu Hackingui leido radi­kalizuoti antiesencialistinę šitokios tikrovės kaip „nesančios esaties“, ar kvazi-tikrovės, t. y. „nužymėtos“ kaip grynai kalbinės esaties, sampratą. Taip pat konstatuojama, jog fundamentalus socialinės tikrovės „sukalbinimas“ Hackingui, viena vertus, atvėrė galimybę užčiuopti ir eksplikuoti (po)moderniosios etikos konstruktyvistinį ir nihilistinį pobūdį, bet, antra vertus, įėmė ir šiuolaikinės socialinės inžinerijos, kaip in­dividų atžvilgiu taikomos išorinės prievartos, „neutralizavimo“ bei etinio „estetizavimo“ tendenciją.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.