Tirdami regimąjį suvokimą geštaltpsichologai buvo sužavėti vykstančių procesų kaitos (dinamikos). Jie suformulavo hipotezę, kad procesų kaita atspindi nuolatinį elektrinių signalų sklidimą anatomiškai struktūruotoje elektrai laidžioje smegenų terpėje (lauke). Šia teorija, vadinama dinaminio lauko teorija, vėliau buvo suabejota, nes buvo pastebėta, kad smegenys elektriniu požiūriu nėra homogeniška terpė. Jos susideda iš atskirų diskrečių elementų, atliekančių sudėtingus skaičiavimus, sujungtų tarpusavyje daugybe ryšių ir sudarančių neuronų tinklą. Tačiau šis naujas šiuolaikinis požiūris į smegenų funkcijas susiduria su sunkumais, mėginant paaiškinti suvokimo procesų kitimą erdvėje ir laike. Tirdami suvokimo ir smegenų žievės dinaminius procesus, pagrindinį dėmesį skyrėme dominuojančių procesų (konkurencijos metu) kaitai erdvėje ir laike. Sukūrėme psichofizinių metodų, kuriais būtų galima sukelti ir išmatuoti minėtų procesų kaitą ir taikėme funkcinio magnetinio rezonanso vizualizavimo (fMRI) metodą su šiais procesais susijusiam neuronų aktyvumui išmatuoti. Gauti rezultatai atskleidė pirminės ir antrinės regimosios žievės pakaušio srityje aktyvumo bangų retinotopinį sklidimą, kuris koreliuoja su suvokiamo dominuojančio vaizdo bangos sklidimu abiakės konkurencijos metu. Šiame straipsnyje apžvelgiami minėtų eksperimentų rezultatai.