Gedulo ir netekčių literatūroje rašoma, kad, patyrus trauminę artimojo netektį, sėkmingai jos sukeltos traumos įveikai nemažą reikšmę turi gedinčiojo prasmės ieškojimas ar atkūrimas, dar vadinamas įprasminimu. Tyrimais patvirtinama, jog trauminė netektis ypač stipriai sukrečia asmens turimą prasmių sistemą, tampa sunkiau integruoti tokią patirtį. Šis ryšys yra daugiaaspektis procesas ir jį tiriantys autoriai neretai gauna prieštaringus rezultatus, kuriuos mėginama apibendrinti. Esminės tokių apibendrinimų problemos galbūt kyla dėl to, jog mėginama sugretinti traumines ir kitokias netektis patyrusiųjų gedulo procesus bei prasmės ieškojimo ar atkūrimo vietą juose laikantis skirtingų teorinių požiūrių ir skirtingai žvelgiant į pačią prasmę, vartojant skirtingas sąvokas ir dėl to pasirenkant pernelyg skirtingus metodus. Esant didelei šios srities žinių įvairovei, sunku suvokti esminius įprasminimo procesus ir jų įtaką gedint po trauminės artimojo netekties. Aiškesnės šios srities žinios yra svarbios ne tik mokslininkams, tiriantiems šį fenomeną, bet ir praktikams, dirbantiems su traumines netektis patyrusiaisiais. Straipsnyje aptariamos pagrindinės prasmės ieškojimo ar atkūrimo po trauminės artimojo netekties tyrimų kryptys ir sunkumai, kylantys apibendrinant tyrimų rezultatus.