Verbalinių melo požymių atpažinimas rašytinėje ir žodinėje komunikacijoje
Straipsniai
Laima Markevičiūtė
Vilniaus universitetas Bendrosios psichologijos katedra
Kristina Vanagaitė
Vilniaus universitetas Bendrosios psichologijos katedra
Publikuota 2014-02-03
https://doi.org/10.15388/Psichol.2014.50.4892
PDF

Reikšminiai žodžiai

melas žodžiu
melas raštu
verbaliniai melo atpažinimo požymiai

Kaip cituoti

Markevičiūtė, L., & Vanagaitė, K. (2014). Verbalinių melo požymių atpažinimas rašytinėje ir žodinėje komunikacijoje. Psichologija, 50, 79-94. https://doi.org/10.15388/Psichol.2014.50.4892

Santrauka

Gebėjimas tinkamai analizuoti verbalinę informaciją (pasakojimo turinį), siekiant nustatyti melą, gali būti ypač svarbus, kai pokalbio metu asmuo nėra matomas arba turimas tik rašytinis tekstas. Siekiant palyginti mokslininkų išskiriamų verbalinių melo atpažinimo požymių pasireiškimą, kai teisinga ar melaginga istorija pasakojama žodžiu ir raštu, buvo apklausta 120 17–19 m. amžiaus moksleivių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad verbalinių melo atpažinimo požymių pasireiškimas skiriasi ir priklauso ne tik nuo to, ar asmuo sako tiesą, ar meluoja, bet ir nuo pasakojimo formos (žodžiu ar raštu). Teisingose, palyginti su melagingomis, žodinėse istorijose daug dažniau minimos vizualios, laiko detalės ir daug rečiau – kognityvios operacijos. Melaginguose raštiškuose pasakojimuose, palyginti su teisingais, daug dažniau minimos garsinės detalės ir kognityvios operacijos. Žodžiu ir raštu pateiktų pasakojimų palyginimas atskleidė, kad: teisinguose žodiniuose pasakojimuose, palyginti su raštiškais, naudojama daug daugiau garsinių detalių; melaginguose raštiškuose, palyginti su žodiniais, pasakojimuose užfiksuota reikšmingai daugiau laiko detalių. Taip pat nustatyta, kad tyrimo metu jaustos stipresnės emocijos ir didesnės tyrimo dalyvio pastangos kontroliuoti emocijas, elgesį ar kalbos turinį, gali turėti reikšmės verbalinių melo požymių pasireiškimui.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.