Šis apžvalginis straipsnis skirtas vienetinio (single case study) ir grupinio (group study) atvejų neuropsichologinių tyrimo planų (design – schemų) pranašumams ir trūkumams analizuoti. Straipsnyje perteikiami žinomų autorių požiūriai į vienetinio ir grupinio atvejų tyrimų planus, jų pranašumus ir trūkumus, naudojant viengubo atsiejimo (single dissociation) ir dvigubo atsiejimo (double dissociation) schemas. Pateikiama vieną ar kitą tyrimo planą palaikančių klasikinių ir šiuolaikinių tyrimų pavyzdžių, kaip vienetinio ir grupinio atvejų tyrimų planai gali būti kiekvienas savitai naudojami viengubo ir dvigubo atsiejimo schemose. Apžvalgoje iliustruojama, kaip abu tyrimo planai, jei naudojami tinkamame kontekste, gali savitai prisidėti prie neuropsichologijos mokslo žinių gausinimo. Apžvalga baigiama rekomendacija tyrėjui, kad, įsigilinus į neuropsichologinių tyrimų planų pranašumus ir trūkumus, reikėtų rinktis tokią tyrimo plano kombinaciją, kuri derėtų su tyrėjo pažiūras atitinkančia kognityvia teorija ir būtų tinkamiausia atsakyti į planuojamo tyrimo klausimą.