APIE ŠVENTYBĘ
Religinė patirtis ir kasdienybė
Tomas Sodeika
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2011.0.2757
PDF

Kaip cituoti

SodeikaT. (2011) „APIE ŠVENTYBĘ“, Religija ir kultūra, 80, p. 7-16. doi: 10.15388/Relig.2011.0.2757.

Santrauka

Dvidešimto amžiaus pradžioje „šventybės“ sąvoka pasirodė filosofų, sociologų ir religijos istorikų žodyne. Bendras šių skirtingų požiūrių bruožas buvo pripažinimas, kad šventybė yra aukščiausia visuotinė gyvenimo vertė bei prasmė ir kaip tokia turi būti priešinama pasaulietiškumui. Tačiau šalia šventybės / pasaulietiškumo priešpriešos šventybei būdinga ir imanentinė pozityvios, gyvybę teikiančios galios, ir pavojaus, implikuojančio griežtą draudimą paliesti tai, kas šventa, priešprieša. Straipsnyje pirmiausia bandoma parodyti, kad pastaroji priešprieša yra pamatinis šventybės bruožas.
Pagrindiniai žodžiai: šventybė, religijos fenomenologija.

ON THE HOLY
Tomas Sodeika

Summary
At the beginning of the 20th century the term “holy” has emerged in the vocabulary of philosophers, sociologists and the historians of religions. Common characteristics of these different interpretations were recognition that the holy is the ultimate total value and meaning of life and as such must be opposed to the profane. Besides the opposition of holy / profane, however, the holy includes some immanent opposition of a positive, vitalizing power and a danger that implicate rigorous prohibition against the touching the holy objects. The main aim of the article is to show that last mentioned dichotomy is fundamental feature of the holy.
Keywords: the holy, phenomenology of religion.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.