The FORCE Metaphor in Conceptualizing Economic Recession
Straipsniai
Jurga Cibulskienė
Lithuanian University of Educational Sciences
Publikuota 2013-04-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2013.23.28.1
PDF

Reikšminiai žodžiai

ekonominė recesija
kritinė metaforų analizė (CMA)
jėgos metafora
legitimizacija
delegitimizacija

Kaip cituoti

Cibulskienė J. (2013) „The FORCE Metaphor in Conceptualizing Economic Recession“, Respectus Philologicus, 23(28), p. 11-26. doi: 10.15388/RESPECTUS.2013.23.28.1.

Santrauka

Kognityvinės metaforos tyrėjai suvokia metaforą ne tik kaip galimybę kalbėti apie gyvenimo įvykius, bet ir kaip mąstymo būdą: idėjų jungimą, abstrakčių ir sudėtingų minčių paaiškinimą, informacijos ir emocijų perteikimą, t.t. Metafora – itin populiarus kognityvinių tyrimų objektas. Politiniame diskurse metafora suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Pasak J. Charteriso Blacko, politikai stengiasi parodyti save itin teigiamai, t. y. legitimizuotis įrodymais, atskleidžiančiais jų lyderiavimo charizmatiškumą, gebėjimus tinkamai valdyti šalį. Legitimizacija yra neatsiejama nuo delegitimizacijos, t. y. neigiamo „kito“ pristatymo. Tad pagrindinė metaforos, kognityvinio ideologijos mechanizmo, funkcija yra savęs teigiamas parodymas, o kitų – neigiamas. Straipsnyje analizuojama, kaip, konceptualizuojant pasaulinę ekonominę krizę, trys Lietuvos sociopolitinės grupės (valdančioji partija, opozicija ir žiniasklaida) legitimizuoja save ir delegitimizuoja oponentus naudodami jėgos metaforą. Tyrimas rodo, kad ta pačia konceptualiąja metafora grindžiama ir legitimizacija, ir delegitimizacija. Tačiau metaforos veikimo scenarijus skirtingas, skiriasi trijų sociopolitinių grupių diskursų retorinės implikacijos.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.