Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje
-
Vylius Leonavičius
Saulius Keturakis
Publikuota 2002-11-22
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2002.2.6164
PDF

Reikšminiai žodžiai

Sovietų Sąjunga
moderni visuomenė
Vakarų visuomenė
sovietiškumas-tautiškumas
globalumas-lokalumas
Zygmuntas Baumanas
Anthony Giddensas
Ronaldas Inglehartas
Stuartas Hallas
Dumont
Michelis Foucault

Kaip cituoti

Leonavičius V. ir Keturakis S. (2002) „Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 100, p. 40-49. doi: 10.15388/SocMintVei.2002.2.6164.

Santrauka

Straipsnyje, remiantis Z. Baumano, A. Giddenso, R. Ingleharto S. Hallo idėjomis, parodoma, kad Sovietų Sąjungą būtų galima traktuoti kaip atskirą ir specifinį modernios visuomenės (industrializuotos, urbanizuotos, racionalizuotos, biurokratizuotos ir t.t.) atvejį, kuriam trūko kai kurių esminių bruožų, būdingų demokratinei moderniai Vakarų visuomenei (individo prioriteto valstybės ir visuomenės atžvilgiu, visuomenės dalyvavimo valstybės gyvenime). Kartu parodoma, kad sovietiškumo-tautiškumo priešprieša, buvusi viena svarbiausių sovietinėje visuomenėje, gali būti analizuojama kaip globalumo-lokalumo priešprieša. Sovietiškumo ir tautiškumo santykį siūloma analizuoti remiantis Dumont'o hierarchinio komplementarumo principu, leidžiančiu identifikuoti kuriamą socialinę tvarką. Šia prasme sovietinėje ideologijoje sovietiškumas tampa aukštesnis už dalinį tautiškumą, bet kartu rusiškumas, kaip dalis, gali būti sutapatinta su sovietiškumu, kaip visuma. Individų laikyseną šios fundamentalios sovietinės visuomenės priešpriešos akivaizdoje siūloma analizuoti Foucault vartotos diskurso ir diskursyvinių praktikų koncepcijos kontekste.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.