Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algimantas Valantiejus,
Sociologijos metodas. Istorinio proceso analizė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 17 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Gavėnaitė,
E. Durkheimo ir M. Foucault idėjos sintetinėje D. Garlando bausmės teorijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 22 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Laura Daukšaitė,
Tapsmas suaugusiuoju: išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 44 Nr. 1 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Maslauskaitė,
Tarpusavio santykių kokybė Lietuvos šeimose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Alina Žvinklienė,
Lyčių atotrūkis ir patriarchato raiška Baltijos valstybėse. Lietuvos ypatumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Alfredas Schützas ir atviri fenomenologinės sociologijos horizontai: intersubjektyvumo konstitucija ir orientacija Tavęsp
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 31 Nr. 2 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Agnė Alijauskaitė,
Viešosios erdvės transformacijos problema H. Arendt ir J. Habermaso teorijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 39 Nr. 2 (2016): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Kristina Juraitė,
Arnas Zdanevičius,
Lyčių lygybės vertinimai ir Lietuvos viešoji nuomonė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Mažvydas Karalius,
Moteriškasis habitus „štangos“ sporte: lytis ir simbolinis dominavimas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 42 Nr. 1 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas