Jungtinės stimulų kontrolės modelio pritaikymas ugdant vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, kompleksinį kalbos suvokimą
Lietuvos pedagogai vis dar nepasiruošę ugdyti autizmo spektro sutrikimų (toliau ASS) turinčius vaikus, trūksta tyrimų, moksliškai pagrįstų metodikų prieinamumas yra ribotas, o tradicinės metodinės prieigos dažnai būna neveiksmingos (Diržytė, Mikulėnaitė ir Kalvaitis, 2016; Buivydaitė, Newman ir Prasauskienė, 2017).
Vienas pagrindinių ASS požymių yra kalbos ir socialinės komunikacijos sutrikimas (Mody ir Bellieveau, 2013; Arunachalam ir Luyster 2016 ir kt.). Kaip rodo užsienio mokslininkų atliktos meta- analizės (McPherson et al., 1984; Dymond et a. 2006; Sautter ir LeBlanc, 2006; Devine ir Petursdottir, 2017), B.F. Skinerio verbalinio elgesio analizė (1957) yra viena iš empiriniais tyrimais pagrįstų veiksmingų ASS turinčių vaikų kalbos ugdymo metodikų. Didėjant ASS turinčių vaikų skaičiui, sparčiai auga mokslininkų susidomėjimas šios metodikos pritaikymo galimybėmis, tačiau vis dar lieka verbalinio elgesio analizės sričių, kurių ištirtumas atvertų efektyvius kelius į ASS turinčių vaikų kalbos ugdymą (Devine ir Petursdottir, 2017). Mokslininkų (Buivydaitė, Newman ir Prasauskienė, 2017) atlikta mokslinių straipsnių ASS tematika analizė Baltijos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, patvirtina tyrimų stokos problemą.
Šiame straipsnyje aprašomas ugdomasis individualusis eksperimentas, kurio metu taikytas jungtinės stimulų kontrolės modelis ugdant ASS turinčių vaikų kalbą, pagrindinį dėmesį sutelkiant į kalbos suvokimo ugdymą. Jungtinės stimulų kontrolės objektas yra simetrinio (abipusio) žodžio – objekto tarpusavio ryšio vystymas ir savarankiška, verbaliai palaikoma, generalizacija pritaikoma su nemokytais stimulais. Eksperimentu nustatyta, kad jungtinės stimulų kontrolės modelis, gali būti efektyvus mechanizmas ugdant ASS turinčių vaikų kalbinius gebėjimus. Matant neverbalinių stimulų vaizdus ir kartojant jų pavadinimus balsu arba sau mintyse pasireiškia jungtinė stimulų kontrolė, ir tokiu būdu ugdomas ASS vaikų kompleksinis receptyvusis suvokimas socialinio bendravimo kontekste. Naudodamiesi šiuo įrankiu, eksperimento dalyviai gebėjo teisingai atlikti užduotį su naujais stimulų rinkiniais ir išmoko savarankiškai taikyti šio modelio mechanizmą ne tik mokymo(si), bet ir kitose socialinėse situacijose.