Religinės argumentacijos (ne)galimybė formaliojoje viešojoje erdvėje
Straipsniai
Vaida Kalkauskaitė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2019-01-07
https://doi.org/10.15388/Relig.2015.6
PDF

Reikšminiai žodžiai

Charles Taylor
Jürgen Habermas
formalioji viešoji erdvė
religija

Kaip cituoti

Kalkauskaitė, V. (2019) Religinės argumentacijos (ne)galimybė formaliojoje viešojoje erdvėje, Religija ir kultūra, (16-17), p. 78-88. doi: 10.15388/Relig.2015.6.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnyje nagrinėjami Jürgeno Habermaso ir Charles’o Tayloro debatai apie galimybę naudoti religinius argumentus formaliojoje viešojoje erdvėje. Habermaso pozicija, kylanti iš jo kritikos Johnui Rawlsui, tačiau kartu ir pratęsianti Rawlso pradėtą mąstymo liniją, remiasi universalaus bendražmogiško racionalumo principu: norėdami savo religinius argumentus naudoti formaliojoje viešojoje erdvėje, religingi piliečiai privalo išversti juos į sekuliarią, t. y. visiems racionaliems individams suprantamą, kalbą. Šiai pozicijai prieštarauja Tayloras, teigdamas, kad skirtis tarp religinių ir sekuliarių argumentų nepagrįsta. Straipsnio tikslas – ištirti, ar Habermaso pozicija ir ją grindžiančios pamatinės prielaidos yra pagrįstos ir kiek ši pozicija bei pati diskusija atliepia esamą geopolitinę ir sociokultūrinę situaciją ir gali padėti ją suprasti. Tai daroma pasitelkiant Tayloro ir jam antrinančių autorių kontrargumentus Habermaso pozicijai ir bandant išgryninti alternatyvią problemos sprendimo galimybę.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Atsisiuntimai

Atsisiuntimų statistikos duomenys negalimi.