[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Pradedant nuo vaidmens, kurį gamtai pripažįsta ir priskiria Schellingas ir Nietzsche’ė, yra suprantamas atnaujintas būties ir laiko santykis, tapęs 1936 metais Heideggerio pranašautos naujos Vakarų filosofijos pradžios galimybės pagrindu. Abiejų filosofų požiūriu, pačios ateities galimybė apeina būtiną praeities atpirkimą (tai yra visišką išsilaisvinimą iš jos konceptualaus hipostazavimo) per meilės Visybei formą, kurią galima atpažinti tik iš gamtos filosofijos, galinčios parodyti savo neapmąstomą / neatmenamą (unvordenkliches) būties pagrindą ir jo amžiną dinamiką kaip potentia potentiae. Tik remiantis neapmąstomos / neatmenamos praeities potentia potentiae yra įmanomas ateities „ateinantis įvykis“ ir atnaujintas būties ir laiko santykis, sudarantis naujos Vakarų filosofijos pradžios galimybę.