Apskaitos užuomazgas galima rasti net XIV a., kai į apskaitos knygas buvo pradėtos surašinėti prekybinės operacijos. Iki mūsų dienų apskaita vystėsi tam tikrais etapais, priklausomai nuo to, kokie tikslai buvo keliami to laikotarpio apskaitai. Straipsnyje, atlikus literatūros šaltinių analizę, pateikiami apskaitos vystymosi etapai, kuriems įtakos turėjo ne tik skirtingos anglosaksų, germanų ir lotynų apskaitos sistemos, bet ir ekonominiai, politiniai veiksniai. Lygiagrečiai atskleidžiama, apskaitos įtaka apskaitos teorijų vystymuisi. Nagrinėjama pozityviosios apskaitos teorijos koncepcija ir prielaidos manipuliuoti apskaita, pateikiama pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos samprata ir taikymo būdai. Atlikto tyrimo pagrindu pateikiamas multiparadigminio požiūrio modelis, kuriame normatyvinės ir pozityviosios apskaitos teorijų metodologijos gali būti taikomos kompleksiškai. Siūlomas metodologijų kompleksiškumas gali padėti išspręsti ne tik pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos problemas, bet ir kitus XXI a. iškilusius apskaitos klausimus.