Šiuolaikinės technologijos ir socialinio darbo profesijos bei studijų transformacija: Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų dėstytojų įžvalgos
Socialinio darbo profesijos tyrimai
Laimutė Žalimienė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0003-0445-4643
Jūratė Charenkova
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0001-7315-9168
Eglė Šumskienė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0002-8645-5748
Donata Petružytė
Vilniaus universitetas
Miroslavas Seniutis
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0002-8089-3341
Violeta Gevorgianienė
Vilniaus universitetas
Mai Yamaguchi
Japonijos Liuteronų kolegija
Publikuota 2022-01-10
https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.39
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

socialinio darbo profesija;
technologijos
transformacijos
dėstytojų kompetencijos

Kaip cituoti

Žalimienė, L., Charenkova, J., Šumskienė, E., Petružytė, D., Seniutis, M., Gevorgianienė, V., & Yamaguchi, M. (2022). Šiuolaikinės technologijos ir socialinio darbo profesijos bei studijų transformacija: Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų dėstytojų įžvalgos. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 23, 84-103. https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.39

Santrauka

Straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos ir Japonijos socialinio darbo studijų programų dėstytojų požiūris į iššūkius, kuriuos kelia šiuolaikinės technologijos, transformuodamos socialinio darbo profesiją ir studijas. Atvejo analizė atskleidė, kad „prisijaukinti technologijas“ ir optimaliai su jomis „bendradarbiauti“ yra pagrindinis šių laikų socialinio darbo praktikos ir studijų tikslas. Nors manoma, kad technologijų plėtra suteikia daugiau galimybių įgyvendinti socialinio darbo misiją, jaučiamas nuogąstavimas, kad technologijos pakeis socialinio darbo, kaip žmogiškų santykių profesijos, esmę, sukurs modifikuotas socialinės atskirties formas. Visgi įžvelgiama ir nišų naujiems socialinio darbuotojo vaidmenims padedant technologijų „okupuotam“ pasauliui išlikti „socialiam“. Tyrimo dalyvių vertinimus galima sieti su tradicine socialumo samprata ir socialinio darbo, kaip išskirtinai žmogiškų santykių sričiai priklausančios profesijos, vizija. Šioje situacijoje vertinga prisiminti B. Latouro nuostatą, kad pastangos atsekti nežmogiškos prigimties veikėjų indėlį į tai, kas priklauso žmonių pasauliui, gali būti sėkmingesnės tada, kai į pasaulį nustojama žvelgti išskirtinai žmogaus akimis, o bandoma atskleisti vidines mišrios prigimties reiškinių perspektyvas arba asocialaus socialumo sampratą.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.