socialinis darbas su jaunimu gatvėje mobilus darbas su jaunimu principinė laikysena ir nuostatos socialinio darbo metodas
Kaip cituoti
ŠVEDAITĖ-SAKALAUSKĖ, B., & EIDUKEVIČIŪTĖ, D. (2015). Socialinis darbas su jaunimu gatvėje – pirmoji patirtis Lietuvoje. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 11, 37-53. https://doi.org/10.15388/STEPP.2015.11.8371
Socialinis darbas su jaunimu gatvėje – pirmoji patirtis Lietuvoje
Santrauka
Straipsnyje pristatoma socialinio darbo su jaunimu gatvėje teorinė koncepcija, kuri pasaulyje egzistuoja jau daugiau kaip 40 metų, ir remiantis atliktu kokybiniu tyrimu aptariama pirmoji gatvės socialinio darbo patirtis Lietuvoje. Straipsnyje susitelkiama į gatvės socialinio darbo strategijos atsiradimo visuomenines priežastis, analizuojama gatvės socialinio darbo principinė laikysena, aptariamos darbo gatvėje kryptys, tikslai ir funkcijos, nagrinėjama socialinio darbo gatvėje metodologija ir darbui reikalingos kompetencijos. Išskiriamos pagrindinės gatvės socialinio darbo problemos ir kritiniai taškai, specifiniai šio darbo iššūkiai Lietuvoje. Apibendrinant galima teigti, kad gatvės socialinio darbo su jaunimu koncepcija atkeliavo ir į Lietuvą. Ir nors kol kas yra vos kelios pavienės organizacijos, besirūpinančios gatvės socialinio darbo diegimu ir plėtra Lietuvoje, turinčios labai ribotų išteklių (žmogiškųjų, materialiųjų, galios ir įtakos požiūriu), o Lietuvos socialinė politika dar nėra atpažinusi ir pripažinusi tokio socialinio darbo su jaunais žmonėmis poreikio, vis dėlto galima teigti, kad startas duotas. Pirmieji gatvės socialinio darbo projektai Lietuvoje tiek paradigmine laikysena, tiek metodologija visiškai atitinka gatvės socialinio darbo koncepcijos esmines nuostatas ir gali būti visiškai atpažįstami kaip tas pats reiškinys, kurį Vakaruose įprasta vadinti gatvės socialiniu darbu.
