Santrauka
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Adelina Hajrullahu,
Vlora Sylaj,
Priešmokyklinio amžiaus vaikų aplankų svarba Kosove ir jų reikšmė pradinių klasių mokytojams
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 50 (2023): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Ugnė Supranavičienė,
Genutė Gedvilienė,
Organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylantys tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymo iššūkiai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 51 (2023): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Baiba Kaļķe,
Sanita Baranova,
Līga Āboltiņa,
Būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 48 (2022): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Ana Mirosavljević,
Branko Bognar,
Marija Sablić,
Gamtos mokslų mokytojų darbo galimybės ir iššūkiai mokant nuotoliu: mokytojų įsitikinimai ir nuostatos
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 50 (2023): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Iryna Sikorska ,
Massimo Pendenza,
Mykhailo Goncharenko,
Nataliia Myroshnychenko,
Serhii Rtyshchev,
Tarpkultūrinis aukštojo mokslo tarptautiškumo dėmuo bei formaliojo ir neformaliojo švietimo tarpkultūrinio mokymosi samprata: Italijos ir Ukrainos ekspertų nuomonė
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 51 (2023): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Irena Stonkuvienė,
Apie autorius
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 45 (2020): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Jovita Starkutė,
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų organizacinės kultūros adaptyvumo charakteristikos raiška
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 51 (2023): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Juozapas Labokas,
Šiuolaikinės katalikiškojo ugdymo diskurso transformacijos: teminė Bažnyčios dokumentų analizė
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 48 (2022): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Monika Orechova,
4-oji nacionalinė mokslinė konferencija „LETA 2020: Švietimas ir ugdymas, jungiantys bendruomenes“
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 45 (2020): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Ilze Briška,
Gunta Siliņa-Jasjukeviča,
Būsimų mokytojų bendrųjų metakognicijų ugdymas
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 49 (2022): Acta Paedagogica Vilnensia