Suaugusiųjų mokyklos moksleivių savivaizdžio ypatumai
Straipsniai
Danguolė Beresnevičienė
Publikuota 1997-12-20
https://doi.org/10.15388/ActPaed.1997.04.9423
PDF

Reikšminiai žodžiai

andragogika
savivaizdis
suaugusiųjų mokykla
subkultūra
bendraamžių grupė

Kaip cituoti

Beresnevičienė D. (1997) „Suaugusiųjų mokyklos moksleivių savivaizdžio ypatumai“, Acta Paedagogica Vilnensia, 40, p. 196-213. doi: 10.15388/ActPaed.1997.04.9423.

Santrauka

Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuris buvo atliktas norint patyrinėti, kaip savivaizdžiui Lietuvos kultūroje turi įtakos tokie faktoriai kaip populiarumas tarp bendraamžių, subkultūra (mokyklos tipas) bei šeimos struktūra (pilna ar nepilna šeima). Tyrime dalyvavo 3 70 tiriamųjų: 220 Vilniaus m. suaugusiųjų mokyklų moksleivių ir 150 Vilniaus m. bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių. Tiriamiesiems buvo pateiktos kai kurios semantinio diferencialo skalės, prašant į vertinti save 5 balų sistema pagal parametrus: stiprus, gražus, darbštus, protingas, drauguškas ir gabus. Tyrimas parodė, kad tiriamųjų savivaizdžiui turėjo įtakos jų lytis ir populiarumas tarp bendraamžių: populiariųjų suaugusiųjų mokyklos merginų savigarba buvo kiek didesnė nei izoliuotųjų, ir priešingai, populiariųjų suaugusiųjų mokyklos vaikinų savigarba buvo kiek mažesnė nei izoliuotųjų, nors šie skirtumai ir nebuvo statistiškai reikšmingi. Analizuojant subkultūros įtaką savivaizdžio kūrimuisi, buvo lyginti studijuojantieji suaugusiųjų mokyklose, kurias, kaip parodė ankstesni mūsų tyrimai, lanko skirtingų socialinių sluoksnių, bet dažniausiai prasčiau materialiai aprūpintų, t. y. bedarbių, pensininkų ar nepilnų šeimų, vaikai su bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais. Abiejų grupių tiriamųjų savivaizdžio ypatumų lyginimas parodė, kad suaugusiųjų mokyklų moksleivių savigarba yra mažesnė nei bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių (kai p < 0,005). Ypač pažemintas buvo šios subkultūros moksleivių savęs vertinimas pagal parametrą i,protingas" (p < 0,001). Ar savivaizdžio susidarymui turėjo įtakos jų šeimos struktūra, negalima vienareikšmiškai atsakyti, nes, nors nepilnų šeimų vaikai save vertino kiek labiau nei pilnų šeimų vaikai (šis skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas), jie buvo ir populiaresni tarp bendraamžių negu pilnų šeimų vaikai.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.