Why does Baltic have the unmarked verbal form of the 3rd person?
Articles
Letas Palmaitis
Vilnius University image/svg+xml
Published 2026-01-28
https://doi.org/10.15388/baltistica.24.2.159
PDF

Keywords

3 asmuo
nemarkiruota forma

How to Cite

Palmaitis, L. (tran.) (2026) “Why does Baltic have the unmarked verbal form of the 3rd person?”, Baltistica, 24(2), p. 138—141. doi:10.15388/baltistica.24.2.159.

Abstract

Dviskaitos-daugiskaitos paradigma formavosi skirtingose ide. dialektų zonose nepriklausomai, bet analogiškai. Tematiniuose vardažodžiuose jai buvo vartojamos tos pačios prieveiksminės (neparadigminės) formos *-ō(+ -s-), *-ai(-oi)/-ei( + -s-), kurios vartojamos vienaskaitos (be -s) lokatyvo ir instrumentalio variantams. Iš pradžių *-os, *-ai(-oi)/-ei turėjo ne daugiskaitinę, bet kuopinę reikšmę. Be to, nesigmatinė forma *-ai(-oi) /-ei siejosi ir su inertyvine („inaktyvine“) reikšme. Pasirinkę vardininkui formą *-ai/-ei, baltai ilgą laiką išlaikė tas abi jos reikšmes, kurios nereikalavo veiksmažodinio predikato 3 asmens daugiskaitos ir (antroji reikšmė) linko į inertyvinės reikšmės 3 asmens formą, t.y. į Viač. Ivanovo II serijos grynakamienę (-ej-a!), iš esmės vardažodinę formą. Netematinių kamienų vardažodžiai buvo daugiausia inertyvai, todėl šitoks derini­mas įsigalėjo ir jų tarpe. Tiek I serijos -t(i)-, tiek II serijos grynakamienė forma vienodai derėjo prie vienaskaitinio veiksnio. Prie daugiskaitinio, t.y. kuopinio, kur kas labiau tiko grynakamienė forma, kuri dėl dažnesnio vartojimo ir ėmė išstumti pirmąją.

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Downloads

Download data is not yet available.

Most read articles by the same author(s)

<< < 1 2 3 > >>