Kai kurie lietuvių ir anglų kalbų daiktavardinės konstrukcijos prijungiamųjų komponentų funkciniai bruožai
Straipsniai
L. Valeika
Publikuota 1972-12-01
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.1972.20129
PDF

Kaip cituoti

Valeika L. (1972) „Kai kurie lietuvių ir anglų kalbų daiktavardinės konstrukcijos prijungiamųjų komponentų funkciniai bruožai“, Kalbotyra, 23(3), p. 81–92. doi: 10.15388/Knygotyra.1972.20129.

Santrauka

Lietuvių ir anglų kalbose daiktavardis praktiškai gali prisijungti visas kalbos dalis - būdvardį, daiktavardį, įvardį, skaitvardį, dalyvį ir prieveiksmį. Visi pažyminiai vienokiu ar kitokiu laipsniu ar būdu konkretizuoja (determinuoja) daiktavardį. Visi pažyminiai skirstomi į dvi grupes: pažyminiai, tiesiogiai determinuojantys daiktavardį (daiktavardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, dalyviai, nežymimieji įvardžiai) ir pažyminiai, netiesiogiai determinuojantys daiktavardį (artikeliai, parodomieji ir savybiniai įvardžiai). Pagal žymimumo ir nežymimumo koreliaciją visi determinatyvai skirstomi į žymimuosius ir nežymimuosius. Pagal valentingumą žymimieji ir nežymimieji determinatyvai dalijami į dvi grupes: absoliutūs ir neabsoliutūs. Absoliučiais determinatyvais laikomi tokie determinatyvai, kurie eliminuoja kitus determinatyvus, priklausančius tai pačiai funkcionalinei klasei. Pvz.: šis - šis stalas + → * mano šis stalas; this this table + → * my this table.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.