Akademinio rašymo dėstytojo antrasis ‘aš’ komentuojant studentų rašto darbus: teorija ir praktika
Nors retorikos teoretikai N. Sommers (1988), C. H. Knoblauchas ir L. Brannon (1984), E. M. White’as (1984) teigia, kad, komentuodami studentų rašto darbus, akademinio rašymo dėstytojai atsiskleidžia kaip tikri ir geranoriški skaitytojai-asmenybės, šiame straipsnyje bus aptariamos tiktai studentų nuomonės apie tokias asmenybes. Tiriant remiamasi pagrindiniais mokytojų komentarų tipais, parengtais A. A. Lunsford (1992) Jungtinėse Amerikos Valstijose, analizuojamos dėstytojų, skaičiusių studentų rašto darbus, pastabos bei apklausiami patys studentai-darbų-autoriai, kad galima būtų išsiaiškinti ryšį tarp mokytojų komentarų tipo, studentų reakcijos į tas pastabas ir tų pastabų itakos studentų strategijoms, kai jie ima taisyti savo rašto darbus. Rezultatai leidžia manyti, kad mokytojų pastabos apie rašto darbo formą, parašytos vartojant apibendrinamuosius įvardžius bei konstatuojamosios arba liepiamosios nuosakos beasmenius sakinius, rodo esant “mokytojišką” asmenybę ir studentai yra labiau linkę sutikti su komentarais bei, perrašydami darbą, į juos atsižvelgti. Darbo turinio komentarai, kurie parašyti pirmuoju asmeniu ir klausiamąja forma, rodo esant labiau “rašytojišką” asmenybę, būtent tokia asmenybė leidžia studentui pasijusti “rašytoju”, nors pastaruoju atveju jie yra ne taip linkę atsižvelgti į dėstytojo pastabas ir taisyti savo darbą.