KAIP ĮSIGYDAVO KNYGŲ XVIII A. SUOMIJOS IR RYTŲ PRŪSIJOS LIUTERONŲ KUNIGAI: ASMENINĖS BIBLIOTEKOS IR SAVITARPIO PAGALBA (anglų kalba)

Santrauka

University of Tampere
FI-33014 Tampereen yliopisto, Finland
E-mail: Ilkka.Makinen@uta.fi

Straipsnio tikslas – nustatyti sąsajas tarp liuteronų dvasininkijos Rytų Prūsijoje, kurioje gyveno Kristijonas Donelaitis, ir Suomijoje gyvenusių dvasininkų kultūrinio konteksto. Rytų Prūsija buvo Prūsijos dalis, o Suomija priklausė Švedijos karalystei. Liuteronų protestantų bažnyčia abiejose karalystėse buvo paskelbta valstybine bažnyčia. Akivaizdu, kad Vokietijos kultūra dominavo Rytų Prūsijoje, tačiau jos įtaka Švedijoje ir Suomijoje buvo ne mažiau svarbi. Analogijų galima įžvelgti ir lingvistinėje Rytų Prūsijos ir Suomijos situacijoje. Rytų Prūsijoje gyvavo lietuviškai kalbančiųjų mažuma, o Suomijoje kalbantieji suomių kalba sudarė daugumą. Abi jas nustelbė šiose šalyse dominuojančios vokiečių ir švedų kalbos ir kultūros. Dvasininkai buvo tarsi jungiamoji grandis tarp vyraujančios kultūros ir administracinio aparato bei paprastų žmonių. Straipsnyje pristatomi du suomių dvasininkai – Matthias Salamnius (1640–1691) ir Johanas Frosterus (1720–1809), kurie pagal savo literatūrinį palikimą galėtų būti lyginami su K. Donelaičiu. Tyrimo metu, pasitelkus turto inventorinius sąrašus, buvo nagrinėjamos Suomijos dvasininkų privačiose bibliotekose sukauptos neteologinės knygos. Straipsnyje pateikiama informacija ir apie bendradarbiavimo būdus platinant knygas, pavyzdžiui, knygų ratelius ir profesines skaitymo draugijas, gyvavusias ir Suomijoje, ir Rytų Prūsijoje.