Anoniminio katekizmo (1605) ir Daukšos katekizmo (1595) skolintų daiktavardžių integravimas į lietuvių kalbos morfologinę sistemą
Daukšos katekizmas (1595) yra pirmas šaltinis lietuvių kalba LKD, todėl nemažai tirtas: yra išsamiai nagrinėta jo fonetika, leksika, šaltiniai, sintaksė. Kiek mažiau mokslininkų dėmesio yra sulaukęs su Daukšos katekizmu glaudžiai susijęs Anoniminis katekizmas (1605). Vis dėlto iki šiol nėra nagrinėta šių katekizmų slavizmų morfologinė integracija. Šiame straipsnyje siekiama nustatyti, kaip Anoniminio katekizmo ir Daukšos katekizmo daiktavardžiai slavizmai pasiskirsto po lietuvių kalbos kamienus, nustatyti, ar šiuose šaltiniuose yra paliudyta skolinių iš slavų kalbos integravimo į lietuvių kalbą skirtumų. Siekiant šio tikslo, iš abiejų katekizmų buvo išrinkti visi slavizmai daiktavardžiai – iš viso jų rasta 93 (35 yra paliudyti ir Daukšos, ir Anoniminiame katekizme), nustatyti jų kamienai ir reikšmės. Daiktavardžiai pasiskirstė beveik po visus lietuvių kalbos kamienus: ŏ, i̯ŏ, ā, i̯ā, u, i̯u, i, ē. Gausiausi yra ŏ ir ā kamienai, i, u, ē ir i̯ŏ kamienams priklauso vos vienas kitas slavizmas. Atitinkamo laikotarpio slavų kalbų (senosios rusų kalbos, rusėnų kalbos, senosios ir viduriniosios lenkų kalbos) žodynuose ieškota slavizmų atitikmenų, palyginus juos su lietuvių kalbos žodžiais, nustatyti slavizmų integravimo į lietuvių kalbos morfologinę sistemą dėsningumai Anoniminiame ir Daukšos katekizmuose. Pastebėta, kad yra tiesioginis ryšys tarp slavų kalbų žodžių baigmenų bei giminės ir lietuvių kalbos kamienų, į kuriuos slavizmai buvo integruoti.