Anoniminis 1605 m. katekizmas: slavizmai ir hibridai
Straipsniai
Anželika Smetonienė
Lietuvių kalbos institutas
https://orcid.org/0000-0003-0352-884X
Publikuota 2021-12-30
https://doi.org/10.15388/LK.2021.6
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Anoniminis katekizmas
slavizmai
hibridai
senoji rusų kalba
rusėnų kalba
lenkų kalba

Kaip cituoti

Smetonienė, A. (2021) “Anoniminis 1605 m. katekizmas: slavizmai ir hibridai”, Lietuvių kalba, (16), pp. 111–123. doi:10.15388/LK.2021.6.

Santrauka

Anoniminis 1605 m. katekizmas (toliau AK) yra vienas pirmųjų katekizmų lietuvių kalba LDK, tačiau iki šiol jis tirtas labai nedaug. 1890 m. šį katekizmą su komentarais išleido J. Bystroń, yra tyręs Z. Zinkevičius ir A. Judžentis bei aptaręs S. Temčinas. Vis dėlto naujesniuose darbuose šitas šaltinis nesulaukia dėmesio, ypač nėra atidžiau tirta jo skolintinė leksika. Būtent ji, t. y. slavizmai ir iš jų išvesti hibridai, nagrinėjami šiame straipsnyje. Iš AK buvo išrinkti visi slavizmai bei hibridai ir slavų kalbų žodynuose buvo ieškoma galimų skolinių šaltinių. Remiantis įvairiais kriterijais (šaltinio buvimo, morfologiniu, fonetiniu) slavizmai buvo sugrupuoti į neaiškios kilmės slavizmus, į skolinius iš rytų slavų (senosios rusų kalbos arba rusėnų kalbos) ir polonizmus.

AK rasta 56 slaviškos kilmės žodžiai. 52 proc. jų yra neaiškios kilmės slavizmai, t. y. ir rytų slavų kalbose, ir lenkų kalboje yra galimų jų šaltinių, etimologiniuose žodynuose nurodoma jų kilmė taip pat neretai skirtinga. 38 proc. AK slavizmų į lietuvių kalbą yra pasiskolinti iš rytų slavų kalbų – lenkų kalboje nėra galimų slavizmų atitikmenų arba lenkų kalbos žodžių reikšmė nesutampa su skolinio semantika, skolinio fonetika taip pat rodo tokią kilmę. O polonizmai sudaro tik 10 proc. visų svetimos kilmės žodžių AK.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.