Dialogas su tradicija Janinos Degutytės poezijoje: vaizdo aspektas
Straipsniai
Rita Tūtlytė
Vilnius University
Publikuota 2018-12-28
https://doi.org/10.15388/Litera.2018.1.1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

XX amžiaus lietuvių poezija
literatūros ir kultūros tradicija
meninis vaizdas
Janina Degutytė

Kaip cituoti

Tūtlytė R. (2018) „Dialogas su tradicija Janinos Degutytės poezijoje: vaizdo aspektas“, Literatūra, 60(1), p. 8-25. doi: 10.15388/Litera.2018.1.1.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Janina Degutytė (1928–1990) kūrybinį kelią pradėjo ir baigė sovietinės okupacijos metais. Poetės karta, šeštojo dešimtmečio pabaigoje išleidusi pirmuosius rinkinius, jautė stiprų ideologinį spaudimą, bet ieškojo individua­laus balso, anot Vytauto Kavolio1, siekė užpildyti ištuštėjusią sąmonę, atgauti tradiciją. Pirmųjų rinkinių ideologinių reikalavimų tankis kreipia Degutytę ieškoti literatūrinės „genties“. Šioje poetinio kelio atkarpoje labiausiai atpažįstame Salomėjos Nėries ir Eduardo Mieželaičio eilėraščio poetiką. Ryškėja poetės kūrybai svarbi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų vaizduotė, Vinco Mykolaičio-Putino pasaulėvaizdžio kontūras, romantizmo epochos muzikos, Friedricho Hölderlino ir Rainerio Marios Rilkės poezijos įspūdžiai, kurie yra receptyvios sąmonės kūrybiniai įvykiai. Dėmesys sutelkiamas į šių skirtingų šaltinių meninio vaizdo persiklojimus, į daugiasluoksnę poetės meninio vaizdo prigimtį. Meninio pasaulėvaizdžio šaltinių įtėkmė stebima estetiniu ir vertybiniu požiūriu, laikomasi atidaus tekstų skaitymo ir hermeneutinių pozicijų. 

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.