PROTESTAS IR DISTRIBUCIJA: FEMEN IR PUSSY RIOT ATVEJAI
Straipsniai
GINTAUTAS MAŽEIKIS
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Polit.2013.1.1154
30-61.pdf

Kaip cituoti

MAŽEIKIS, GINTAUTAS. 2013. “PROTESTAS IR DISTRIBUCIJA: FEMEN IR PUSSY RIOT ATVEJAI”. Politologija 69 (1): 30-61. https://doi.org/10.15388/Polit.2013.1.1154.

Santrauka

Straipsnyje, remiantis istoriniais pavyzdžiais, protesto grupių Femen ir Pussy Riot atvejais, meno grupių Voina ir Zmena veiklos analize, kalba­ma apie vaizdingų pranešimų manifestacijos, reprezentacijos ir skaitmeninio paskirstymo santykį. Meniškumo mažėjimas ir protesto akcijų rengimas sie­kiant bent iš dalies patenkinti politikos vartotojų geismus ir iš jų kylančius poreikius šiandien derinamas su pilietiniais ir komerciniais siekiniais vienu metu. Meniškumo supaprastėjimas iki elementaraus gatvės, darbininkiško meno, iki populiarių vaizdų pasiūlos, kuri kartu tenkina ir politikos paklau­są socialiniuose tinkluose, dera su didėjančia skaitmeninių technologijų ir pranešimų sklaida. Straipsnyje teigiama, kad ne tiek komunikaciniai veiks­mai, kaip manė J. Habermasas, kiek komercinis ir politinis juslumo ir este­zio paskirstymas – tai aprašė J. Ranciere’as, bei menamai laisvas vartojimas veikia vartotojiškas-pilietines nuostatas. Naujasis komunikacinis, vartotojiš­kas-pilietinis sąmoningumas priklauso nuo skaitmeninėje erdvėje platinamų turinio, kalbos, sukeliamos euforijos, kurią šiuolaikinės kūrybinės ir infor­macinės industrijos išlaiko, reprodukuoja komerciniais tikslais, o ne norėda­mas atitikti specifinius moralinius ar politinius idealus. Tuo galima paaiškinti Femen iš dalies antifeministinį elgesį, nuolatinį apsinuoginimą, komercinį bendradarbiavimą, kuris lemia pilietinį pasirinkimą. Kritinis mąstymas ir lyderystė masinio paskirstymo ir vartojimo atveju yra ne vieno ideologinio naratyvo išpažinimas ir kitų atmetimas, o keleto skirtingų pasakojimų ar vi­zualių siužetų atitikimas. Taip yra sukuriama laisvės, kritiškumo, revoliu­cingumo iliuzija. Kaip priešybė paskirstomajai-spektakliškai manipuliacijai nagrinėjami performatyvaus išcentrinimo ir skaitmeninio kūrybinio situacio­nizmo veiksmai, kuriuos iš dalies atitinka Pussy Riot atvejis. Vis dėlto Voina ir Zmena meno grupių veiklos analizė rodo, kad nekomercinis protestas, be kryptingo informacijos paskirstymo ir sąveikos su masine paklausa elektro­niniuose tinkluose, yra mažai efektyvus. Todėl straipsnio pabaigoje aptaria­ma pasipriešinimo taktika, apie kurią kalbėjo situacionistai (G. Debord’as, R. Vaneigeimas) ar postsituacionistai (J. Boudrillard’as), šiuolaikinio pa­skirstymo kritikai (J. Ranciere’as). Straipsnyje diskutuojama apie kūrybinių situacijų sudarymą ir nekomerciškumą naudojantis skaitmeninėmis erdvėmis ir komercinio paskirstymo analogais.

 

30-61.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.