[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Nicklesas (2017) gina mokslinį antirealizmą remdamasis iliuzijos hipoteze (Quoidbach, Gilbert, Wilson 2013), pesimistinės indukcijos išvada apie mokslines teorijas, Darwino evoliucijos teorija ir nepakankamo apibrėžtumo problema. Straipsnyje kritikuoju tokią argumentaciją ir teigiu, kad ir iliuzijos hipotezė, ir evoliucinė teorija kertasi ir su pesimistinės indukcijos išvada, ir su nepakankamo apibrėžtumo argumentu. Be to, teigiu, kad Nickleso pozityvios filosofinės išvados neatlaiko Parko (2017a) pesimistinės indukcijos išvados, nukreiptos prieš antirealistus. Pabaigoje aš pritaikau auksinę taisyklę antirealistams: jeigu antirealistai nenori, kad mokslininkai taikytų pesimistinę indukciją antirealistų atžvilgiu, tai antirealistai neturėtų jos taikyti prieš mokslo teorijas.