APOKALIPSĖS KINAS KAIP KONTRFAKTINIS FENOMENAS
Menas ir filosofija
Nerijus Milerius
Publikuota 2012-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2012.0.1282
PDF

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas pramoginio apokalipsės kino ir kasdienybės santykis. Kinematografinius pasaulio pabaigos vaizdus ir kasdienybę įprasta traktuoti per jų tarpusavio opoziciją. Tačiau straipsnyje parodoma, jog tokia įprasta traktuotė yra smarkiai modifikuojama, jei domėn priimama kasdienybės  kontrfaktinių negatyvių galimybių sritis.
Kaip argumentavo anglų teoretikas A. Giddensas, įprastoje kasdienių veiksmų, įvykių ir situacijų tėkmėje kontrfaktinės negatyvios galimybės yra suskliaustos ir užblokuotos, nes gresia kasdienio subjekto egzistencijai. Kad ir kokios, globalios ar lokalios, būtų kontrfaktinės galimybės – nuo Armagedono iki banalaus komiško eksceso, – jos neutralizuojamos kaip ardančios įprastos kasdienybės nustatytą tvarką.
Apokalipsės kinas aktyvuoja suskliaustas kontrfaktines galimybes, bet kartu sukuria specifinį mechanizmą jas neutralizuoti. Taigi tai, kas kasdienybėje funkcionuoja savaime, beveik automatiškai, apokalipsės kine eksploatuojama intencionaliai. Kinematografiniame santykyje „matyti–būti matomam“
žiūrovui suteikiama privilegijuota pozicija, leidžianti matyti, bet išlikti nematomam, nepaveiktam globalių destrukcijos vaizdų.
Pagrindiniai žodžiai:
apokalipsės kinas, kasdienybė, negatyvios kontrfaktinės galimybės.

 

Apocalypse Cinema as Counterfactual Phenomenon
Nerijus Milerius

Summary
The article deals with the relationship of apocalypse cinema genre to the everyday. Usually cinematic images of the end of the world and the routine everyday are treated through the prism of their mutual opposition. It is argued, however, that such interpretation should be essentially modified, by taking into account the realm of the negative counterfactual possibilities of the everyday.
As Anthony Giddens has put it, in the habitual flow of everyday actions, events and situations, counterfactual negative possibilities are bracketed out and blocked, since negative counterfactual world threatens the self-identity of the everyday subject. All the counterfactual possibilities, irrespective to their
local or global character, small misunderstandings or Armageddon, are neutralized as something that destroys the pre-established everyday order. Apocalypse cinema activates bracketed counterfactual possibilities but also creates the special mechanism to neutralize them. Procedure, which functions in the ordinary everyday automatically, is created intentionally in the apocalypse cinema. In the cinematic relationship “to see – to be seen”, a spectator
is given the privileged position that allows him/her to see, but remain unseen, not affected by the images of the global destruction.
Key words: apocalypse movie, the everyday, negative counterfactual possibilities.

 

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.