PAKARTOJIMAS IR NIHILIZMAS
Būties ir pažinimo filosofija
Rita Šerpytytė
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2013.0.1779
PDF

Santrauka

Straipsnio tikslas yra atskleisti Vakarų filosofijos tradicijoje savitai įsitvirtinusios patyrimo struktūros, įvardijamos pakartojimu, nihilistinę prasmę. Šioje hermeneutinėje analizėje, viena vertus, re­miamasi tam tikra nihilizmo samprata, numatančia du nihilizmo teorinius modelius – nihilizmą, parem­tą Überwindung teorija, ir nihilizmą, paremtą différance idėja. Kita vertus, remiamasi tam tikru („onto-teologiniu“) pretekstu Vakarų mąstymo tradicijoje atpažįstant pakartojimo struktūrą – Pauliaus Laiško efeziečiams Ef. I, 10 teksto fragmentu, laikomu paradigmine pakartojimo struktūros išsklaida. Herme­neutinė analizė projektuojama į Kierkegaardo ir Agambeno filosofiją, atskirus jų mąstyme atpažįstamus pakartojimo invariantus atskleidžiant kaip minėto Pauliaus Laiško fragmento eksplozijos atvejus. Ke­liamas klausimas, kas yra pakartojimas, kur slypi jo negatyvumas ir kaip pasirodo jo nihilistinė prasmė? Kaip šioje negatyvumo ir nihilizmo atskleistyje „tarpininkauja“ différance? Straipsnyje parodoma, jog skirtis kaip neigimo judesys, atstovaujantis nihilistinei logikai, gali būti traktuojamas ir vien formaliai, ir realiai. Skirties kaip realaus neigimo traktavimas Kierkegaardo ir Agambeno mąstyme atitinka pačios patirties struktūros – pakartojimo – ontologinį (tikrovišką) įšaknytumą.
Pagrindiniai žodžiai: pakartojimas, nihilizmas, différance, negatyvumas, laikas

Pakartojimas ir nihilizmas
Rita Šerpytytė

 

Abstract
The purpose of this article is to reveal the nihilistic sense of an experiential structure, which has been distinctively rooted in Western philosophical tradition. On the one hand, this hermeneutical analysis will be based on a certain conception of nihilism presupposing two theoretical models of nihilism – nihilism, which refers to the theory of Überwindung, and nihilism associated with the idea of différance. On the other hand, it builds upon a certain (the so-called “onto-theological”) pretext, which might be used for recognition of the structure of repetition in Western tradition of thinking, – i.e. the fragment of a text from St. Paul’s Letter to the Ephesians Eph. I, 10 – the paradigmatic passage proposing this universal structure of repetition. Focused both on philosophy of Kierkegaard and Agamben, hermeneutical analysis will aim to disclose the separate invariants of such repetition as cases of explosion of the mentioned text fragment. The question is raised – what is repetition? Where does its negativity lie? How does its nihilistic sense appear? How does the différance mediate in this process of revealing of negativity and nihilism? The article argues that difference, as a motion of negation representing nihilistic logic, can be treated both in merely formal and in a realistic way. The treating of différance as real denying in Kierkegaard’s and Agamben’s thinking corresponds to the ontological rootedness of the very structure of experience – repetition.
Keywords: repetition, nihilism, différance, negativity, time

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.