DAIKTŲ IR VARDŲ SANTYKIO FILOSOFINĖ REFLEKSIJA ANTIKOJE
Kalbos ir pažinimo filosofija
Nijolė Aukštuolytė
Publikuota 2005-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2005..4074
PDF

Santrauka

Straipsnyje analizuojama būties, žinojimo ir kalbos santykio filosofinė refleksija antikoje, besiremianti būties ir mąstymo vienovės pajauta sinkretiniame graikų mąstyme. Būdingiausia jos išraiška – antikinės filosofijos bandymai aiškinti pasaulio prigimtį bei ryšius ir siekti tikrojo žinojimo, išreikšto „tikrųjų daiktų”, t. y. esmių, vardais. Argumentuojama, kaip Platono siekis ieškoti „tikrųjų daiktų” vardų implikuoja teorinę kalbos tinkamumo žinojimui analizę ir pirmą kartą minties istorijoje iškelia filosofijai pažintinių kalbos galimybių tyrimo uždavinį. Kartu parodoma nevienareikšmė autoriaus pozicija, neduodanti konkretaus atsakymo, kokios yra kalbos galimybės atskleisti daiktų esmę. Aristotelio bandymai žinojimą tyrinėti kaip loginio samprotavimo rezultatą ir pastangos ieškoti tikslesnių minties atitikmenų kalboje leidžia argumentuoti, kaip antikoje įsitvirtina metodologinė nuostata, kalbą tapatinanti su žinojimu ir tirianti jos galimybes vaizduoti pasaulį, įžvelgti jo prigimtį.
Reikšminiai žodžiai: epistemologija, logos, kalba ir žinojimas, vardas ir daiktas, Aristotelio logika.

PHILOSOPHICAL REFLECTION ON THE RELATIONSHIP BETWEEN THINGS AND THEIR NAMES IN THE ANTIQUITY
Nijolė Aukštuolytė

Summary 

The article discusses the Antique philosophical reflection of the relationship between being, knowing and language, based on the unity of being and thinking in the syncretic thinking of the Greek philosophers. Its
most characteristic manifestation lies in the attempts of ancient philosophy to explain the nature and relationships of the world and to seek for true knowing, conceived as knowledge of ‘true things’, in other words,
the names of the essence. The article argues that Plato’s search for the names of ‘true things’ implies a theoretical analysis of the adequacy of language for knowing as well as raises the objective of philosophical analysis of the cognitive potential of language. Plato’s ambiguous stance with reference to the potential of language to reveal the essence of things is also shown. Aristotle’s attempts to analyze knowing as a result of logical thinking and his attempts to search for more precise equivalents of thought in language led to the idea of the methodological approach which identifies language as knowing and focuses on the analysis of its potential to depict the world and penetrate into its nature. 
Keywords: epistemology, logos, language and knowledge, word and thing, Aristotle’s logic.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.