Santrauka
Susiformavusi kaip griežtas teorinis žinojimas apie amžinas ir pastovias pasaulio esmes, matematika Naujaisiais amžiais transformavosi į universalų mokslų metodą. Straipsnyje teigiama, kad žinojimo tikrumo paieška ir idealo siekis atvedė R. Descartes‘ą prie visuotinės matematikos idėjos, o ši – prie minties apie universalią mokslo kalbą. Ši idėja jam reiškė pirmiausia visuotinės, arba universalios, matematikos tolesnę raidą, t. y. matematinių procedūrų išplitimą ir gilesnį jų suvokimą. Matematikos kaip universalios kalbos idėja filosofiškai įprasmina matematikos vaidmenį pažinime. Ji tampa ne tik pažintiniu instrumentu, bet ir kalbos, kuria išreiškiame pasaulio struktūrą ir tvarką, paradigma. Šios idėjos įgyvendinimas reikštų išsamią viso galimo pažintinio turinio analizę. Daroma išvada, kad R. Descartes nebandė realizuoti šios idėjos, bet ji tarsi nurodė kryptį ir tapo atramos tašku daugybei konkrečių projektų.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
