Santrauka
Straipsnis skirtas iki tol netyrinėtam klausimui – scholastinei moralės filosofijai Lietuvoje. Moralės filosofija, arba etika, buvo dėstoma paskutiniaisiais studijų metais ir turėjo užbaigti filosofijos kursą, kartais ji visai nebuvo dėstoma. Etikos kurse buvo dėstomos kai kurios Aristotelio etikos problemos, remiantis scholastikos klestėjimo laikotarpio ir vadinamosios antrosios scholastikos autoritetais. Etika buvo traktuojama kaip individualaus elgesio teorija. Teologija neatmetė etikos. Gėris buvo skirstomas į fizinį ir dvasinį. Fizinis gėris atrandamas žmogaus jutiminėje prigimtyje, jos apspręstų siekimų realizavime. Tikrasis yra dvasinis, arba moralinis, gėris, kuris laikytas tiesos kontempliacija. Scholastika nesidomėjo etinių vertybių socialiniu turiniu. Bendražmogiškosios moralės elementai buvo pateikiami abstrakčiai, atitrūkus nuo laiko dvasios, nuo gyvenamosios tikrovės. XVIII a. viduryje etikos dėstymas remiantis Aristoteliu jau ir valdantiesiems šalies sluoksniams atrodė anachronizmas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
