Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama vokiečių klasikinės filosofijos (ypač G. Hegelio) idėjų recepcija XIX a. Lietuvoje. Teigiama, kad G. Hegelis šio amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo gerai žinomas ir komentuojamas, nors neturėjo nei tiesioginių sekėjų, nei priešininkų. 1863 m. sukilimo Lietuvoje ideologai Z. Sierakauskas ir K. Kalinauskas perėmė tas G. Hegelio idėjas, kuriomis galima būtų pagrįsti sukilimo neišvengiamumą. Z. Sierakauskas manė, kad rytų tautoms būdingas misticizmas ir jos nesugeba filosofiškai apmąstyti savo problemų, todėl Rytų despotizmo dvasia priešinga laisvei. Filosofijai turi būti keliami praktiški uždaviniai, ji turi padėti sukurti naujus visuomeninius santykius. Daroma išvada, kad XIX a. pabaigoje susidomėjimas G. Hegeliu sumenko, jo filosofinė sistema Lietuvoje didesnės įtakos nepadarė, tačiau vystymosi idėja tvirtai įėjo į mūsų kultūrą ir buvo laikoma savaime suprantamu dalyku (J. Šliūpas, J. Adomaitis, V. Dembskis, S. Matulaitis).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Romanas Plečkaitis,
Polemika dėl Koperniko sistemos pripažinimo Lietuvos mokyklose antrojoje XVIII a. pusėje
,
Problemos: T 2 (1968): Problemos
-
Romanas Plečkaitis,
Č. Kremoninio traktatai Lietuvoje
,
Problemos: T 3 (1969): Problemos
-
Bronius Genzelis,
Lietuvos XIX a. visuomeninės-filosofinės minties raidos problema šiuolaikinėje lenkų istoriografijoje
,
Problemos: T 1 (1968): Problemos
-
Romanas Plečkaitis,
Pratarmė
,
Problemos: T 8 (1971): Problemos
-
Romanas Plečkaitis,
J. H. Abichtas Vilniaus universitete
,
Problemos: T 22 (1978): Problemos