Straipsnyje trumpai pristatomi vokiečių egzistencinės filosofijos atstovo Karlo Jasperso (1883–1968) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Jis siekė sukurti mokymą apie galimų požiūrių į pasaulį tipus. K. Jasperso filosofinių apmąstymų centre – ribinės žmogaus situacijos, kuriose pasireiškia tai, kas besąlygiška, neišvengiama (liga, kaltė, mirtis ir pan.). Svarbiausios jo filosofinės sistemos kategorijos yra laisvė, istoriškumas ir komunikacija (ryšys) su kitais žmonėmis. Šios kategorijos turi atspindėti žmogaus egzistavimo esmę. Būtis gali būti skirstoma į akivaizdžią būtį pasaulyje, egzistuojančią (tikrą) būtį ir transcendentinę būtį savyje; šias būties rūšis atitinka orientacijos pasaulyje filosofija, egzistencinis švietimas ir metafizika, kuri turi atskleisti absoliutaus pasaulio paslaptis. Ne būties baigtyje, o jos sudužime labiausiai suvokiama pati būtis. Žmogaus egzistavimas apsuptas paslaptingų simbolių ir ženklų, kurių žmogus nepajėgia paaiškinti. Filosofijos tikslas yra pamėginti protu suvokti viešpataujantį tikrovėje iracionalumą bei suprasti jį kaip bet kokio protingo prado šaltinį.
